Mėgstu knygas apie sveiką gyvenseną. Man jos dažnai tampa įkvėpimo ir motyvacijos šaltiniu, suteikia žinių, pagilina kai kuriuos teigiamus įpročius. Mane domina viskas, nuo žmogaus anatomijos iki to, kaip pagaminti maistą sveikiau, skaniau, greičiau. Skaitau visas knygas apie tai iš eilės ir labai laukiu naujų. Turiu ir A. Pauliukevičiaus „Tobulą kūną“, o dabar mano rankose atsirado jo žmonos Ilkos Adams „Super maistas“.
Užsisakiau šią knygą, jai dar neesant prekyboje. Ją gavusi prašniukštinėjau jau pirmą vakarą, o šiandien iš ryto baigiau skaityti visą. Ir, žinot, tikrai nuoširdžiai galiu rekomenduoti. Ypač dėl šių keturių savybių – knyga informatyvi, sisteminga, paprasta/praktiška ir įkvepianti.
Pradėkim nuo pradžių. Knyga informatyvi. Skaitydama ir daug domėdamasi sveika gyvensena jau retokai randu kažką visai naujo – juk sunku ir beišrasti dviratį. Visgi, čia radau tiek naujos informacijos, tiek prisiminiau pamirštus dalykus.
Knyga sisteminga. Nėra mėtymosi ir vėtymosi. Sistemingai ir iš eilės pateikiama informacija apie super maistą, apie sveiką mitybą, vėliau receptus, o knygos gale atsakoma į 100 dažniausių klausimų apie sveiką mitybą. Tiesa, paskutinėje dalyje jau kiek atsikartoja tai, kas buvo kalbėta knygos pradžioje, bet atsakomi klausimai tikrai kyla dažnai ir dažnam.
Knyga paprasta ir praktiška. Parašyta kasdiene kalba, be jokių išvedžiojimų. Man patiko kalbėjimo tonas – draugiškas, bet giežtas. Knyga – tiek sveikos mitybos gidas, tiek receptų rinkinys. Receptai taip pat kasdieniški ir paprasti – ne tokie, kuriems gaminti reikėtų susipirkti pusę parduotuvės bei skirti ¾ dienos. Receptai skirti užimtam, skubančiam žmogui, norinčiam valgyti sveikai. Pateikiamas patiekalų kaloringumas, kas man tikrai patinka. Ir labai, labai skanios nuotraukos.
Knyga įkvepia. Tikrai suteikia motyvacijos. Daugelį sveikos mitybos principų žinau ir taikau, tačiau pagilinti žinias apie juos, pagrįsti kodėl taip yra, man labai patinka. Ir šiaip užplūsta noras išbandyti dar kažką naudingo kūnui, gaminti sveikiau, skaniau ir t.t.
Kas man dar patiko? Vienoje vietoje buvo apkalbėti saldikliai, jų rūšys, nauda ir nenauda. Išteisintas, nepelnytai besidietinančių ignoruojamas, kiaušinio trinys. Aptartos mano silpnybės – datulės. Tapo aiškiau, kodėl man jų taip be proto norisi. Pateiktas tinkamo dienos režimo pavyzdys, kuris labai panašus į maniški, tik pasirodo yra taisytinų vietų. Ir labai patiko mintis „kas turi vertę, turi ir kainą“, nes dažnai norim gauti viską be pastangų, bet tai kaži, ar įmanoma.
Tiek apie knygą. Tebunie tai maža recenzija. Šokim prie receptų. Įšsirinkau keletą receptų, kuriuos žadu artimiausiu metu gaminti. Bet pirmam kartui neabejotinai labiausiai sugundė kalafiorų pica. Apie šią picą esu nemažai girdėjusi, mačiusi tiek užsienio fitneso puslapiuose, tiek lietuviškuose maisto blog‘uose, tačiau niekada neišdrįsau pamėginti. O čia sugundė skani nuotrauka ir paprastas receptas. Tiesa, aš šiek tiek improvizavau ir gavau kiek kitus skaičius, bet iš esmės receptas yra nusižiūrėtas iš knygos „Super maistas“
500 g. Kalafioro
150 g. Mocarelos (aš naudojau light versiją)
2 kiaušiniai
70 g. Pomidorų padažo (aš naudojau mamytės gamintą, tačiau nežinau, kokio jis kaloringumo, žinau, kad skaičiukų mažiau, nei įprastame. Lentelėje nurodžiau įprasto kaloringumą)
80 g. paprikos
25 g. špinatų (gera sauja)
150 g. Jau keptos vištienos
100 g. Norimo sūrio (aš naudojau Valio Atleet, jis labai baltymingas ir neriebus)
Kalafiorą ir mocarelą smulkiai sutarkavau, įmušiau du kiaušinius. Gerai išmaišiau ir plonu, lygiu sluoksniu paskleidžiau ant kepimo popieriumi ištiestos skardos. Įkišau į 175 laipsnių orkaitę 20 min. Padas šiek tiek pakepė, vos paskrudo, išėmusi aptepiau pomidorų padažu, dėjau pjaustytą vištieną, papriką, špinatus ir sūrį. Ir įkišau į orkaitę dar pakepti, kol sūris išsilydė.
Viskas. Tikrai skanu, piciška.Antrą kartą tikrai darysiu, tik dar kiek labiau nuo pradžių paskrudinsiu padą, man apskrudę kampai buvo skaniausi.
Įdomiausia, kad pica labai soti, nors joje nėra miltų. Įveikiau trečdalį. Pažiūrėkit, kiek baltymų!
Do Your Work!
P.S. draugaukime Facebook‘e: https://www.facebook.com/bukturbo
kaip su tom datulėm? man irgi sunku sustot su jom..
tokios picos darydavausi veganišką variantą su linų sėmenų kiaušiniu ir miltais avižų ar grikių. žinant kad sveikiau tai ir skaniau nei tradicinė.
PatinkaPatinka
Man nuolat trūksta kalio ir magnio, tai datulės daug jų turi.
Linų sėmenų kiaušinis? Tokio dar negirdėjau, reikės googlint 🙂
PatinkaPatinka
Atrodo nuostabiai ir gundančiai. Aš taip pat daug girdėjau apie tokią picą, bet pati niekada neprisiruošiau padaryti, tad manau atėjo laikas. O linų sėmenų kiaušinis yra labai geras dalykas jei nesinori naudoti tikro kiaušinio, tiek pyraguose tiek blynuose. Sėkmės googlinant.
PatinkaPatinka
Tikrai verta išbandyti, skonis nenuvilia 🙂 o man laikas tą kiaušinį pabandyti 🙂
PatinkaPatinka
Laabai skaniai atrodo:)
O kalafijora tiesiog zalia sumalt? Smulkiai labai?:)
Aciu
PatinkaPatinka
Taip, žalią sumalti, arba smulkiai smulkiai sutarkuoti 🙂 po to jis puikiai iškeps:)
PatinkaPatinka